Žalčio žvilgsnis

Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953 Kaune), be „Žalčio žvilgsnio“, parašė romaną „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“, apsakymų rinkinius „Pasaulis be ribų“, „Įvairių laikų istorijos“, „Kentauro herbo giminė“, „Meilė pagal Juozapą“. Skiriamieji kūrybos bruožai – „filosofinės ir mitologinės asociacijos, taupus, į archetipinius motyvus orientuotas pasakojimas, iracionalios lemties dvelksmas“ (Laimantas Jonušys). Daugelis vertintojų akcentuoja – ne tik lietuvių literatūros kontekste – virtuozišką S. T. Kondroto stilių.

1986 metais, kai tuometėje Sovietų Sąjungoje negaliojo teisė laisvai išvykti į užsienį, S. T. Kondrotas pasitraukė iš Lietuvos į Vakarus. Sovietų valdžios nurodymu jo knygos buvo pašalintos iš knygynų ir bibliotekų, uždrausta viešai minėti autorių ir jo kūrybą.

Šiuo metu gyvena Kalifornijoje (JAV).

Rašant „Žalčio žvilgsnį“ man ėmė atsiverti neregėtos laisvės erdvės. Šis kūrinys net nebuvo sumanytas kaip romanas. Nežinau, ar ir dabar jį reikėtų vadinti romanu. „Žalčio žvilgsnis“ buvo savotiški vartai į laisvę, išsivadavimas iš daug įvairiausių gniaužtų.

Ligtoliniai mano apsakymai tebuvo pasibučiavimai kur nors po medžiais, atokiau nuo žmonių. O ši knyga – visiškas nekaltybės praradimas aikštėje vidury dienos.

S. T. Kondrotas